paikys

paikỹs, -ė̃ smob. (4) žr. paikius 1: Kad jis nebūtų buvęs paikỹs, tai nė vienam nebūt davęs ant nosies lipt Žvr. Ką tu čia, paiky, guli – da tave vilkai sudraskys! BsMtII99. Jį kasdie per paikutį apjuokė BsPI114. Ką tas paikùtis smakui su kirviu padarys! Jrk9. Kiek pajojęs paikutis šaukia: ,,Radau, radau!’’ LTR.